Supratimas apie paūmėjimus: kaip mankštos rutinos pakeitimas padėjo Jonui gyventi aktyvų gyvenimą sergant osteoartritu

Gyvenimas sergant osteoartritu gali būti nelengvas iššūkis, tačiau Oksfordšyro gyventojui Jonui tai tapo galimybe iš naujo išrasti savo gyvenimo būdą. Prieš dvejus metus diagnozuotas kelių osteoartritas, Jonas buvo aistringas bėgikas ir badmintono entuziastas, susidūręs su skaudžia realybe, kad jo mėgstama veikla pablogina jo būklę. Užuot pasidavęs nevilčiai, Jonas nusprendė leistis į naują kelionę, kad iš naujo atrastų kūno rengybą taip, kad būtų palaikyta jo savijauta. Čia mes tyrinėjame Jono istoriją, jo požiūrį į osteoartrito valdymą ir veiksmus, kurių jis ėmėsi, siekdamas gyventi beveik neskausmingą gyvenimą.

Ankstyvosios dienos: diagnozės įveikimas

2022 m. liepą Jono aktyvus gyvenimo būdas pasikeitė, kai jis pradėjo pastebėti nuolatinį skausmą ir pasikartojančius kelių ir sausgyslių sužalojimus. „Aš pradėjau gauti daug daugiau traumų ir tada supratau, kad kažkas ne taip“, – prisimena Jonas. Po konsultacijų su medikais jam buvo diagnozuota osteoartritas.

Osteoartritas yra būklė, kuri atsiranda, kai sutrinka natūralus organizmo gebėjimas palaikyti ir taisyti sąnarių audinius. Laikui bėgant, kremzlė, suminkštinanti sąnarius, susidėvi, todėl atsiranda skausmas, sustingimas ir kartais patinimas. Jonui ši diagnozė reiškė susidurti su faktu, kad jo didelės įtakos turinčios veiklos, tokios kaip bėgimas kietu paviršiumi ir badmintono žaidimas, nebėra tvarios.

Iš pradžių Jonas bandė pakeisti savo bėgimo rutiną, kad sumažintų kelių įtampą. „Perėjau prie bėgimo minkštesniais paviršiais ir pradėjau naudoti tvirtus kelių įtvarus“, – sako jis. Tačiau šie pakeitimai negalėjo visiškai numalšinti jo skausmo. Supratęs, kad tolesnis bėgimas atneša daugiau žalos nei naudos, Jonas priėmė sunkų sprendimą jo atsisakyti.

Naujo kelio į kūno rengybą radimas

Jono istorija iliustruoja esminį gyvenimo sergant osteoartritu aspektą: būtinybę išlikti aktyviam. Reguliarus pratimas yra įrodytas būdas valdyti artrito simptomus, pagerinti sąnarių funkciją ir palaikyti bendrą sveikatą. Tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, nes tam tikra veikla gali pabloginti būklę.

Nusprendęs išlikti aktyvus, Jonas pradėjo tyrinėti naujas galimybes. Pirmasis jo žingsnis buvo ekspertų konsultacijos. „Paskambinau į Versus Arthritis pagalbos liniją ir kalbėjausi su labai naudingu asmeniu, kuris suteikė vertingos informacijos“, – dalijasi Jonas. Jis taip pat konsultavosi su savo bendrosios praktikos gydytoju, kuris nukreipė jį į vietinį sporto centrą, kurio specializacija yra raumenų ir kaulų sistemos ligos.

Centre Jonas dirbo su specialistu, kuris sukūrė pritaikytą pratimų programą, orientuotą į treniruotes su svoriais. „Pratimai buvo skirti stiprinti raumenis ir sausgysles aplink kelius“, – aiškina Jonas. „Tai padarė didžiulį skirtumą. Mano keliai yra stabilesni, o skausmas žymiai sumažėjo.

Dviračių sportas kaip nauja aistra

Be treniruočių su svoriais, Jonas pasirinko važiavimą dviračiu, kad išlaikytų formą ir mėgautųsi lauke. Daugelis žmonių, sergančių artritu, mano, kad važinėjimas dviračiu yra naudingas, nes tai mažai veikianti veikla, stiprinanti kelius ir klubus, kartu didinanti judesių diapazoną. Jonui dviratis tapo puikiu endorfinų antplūdžio, kurį jis gaudavo nuo bėgimo, pakaitalu.

„Esu gražių oro sąlygų dviratininkas“, – šypsodamasis sako Jonas. „Aš pasilieku pavasario ir vasaros pasivažinėjimu, kad išvengčiau pavojaus paslysti ar nukristi žiemą. Šis kruopštus požiūris leido jam mėgautis važiavimo dviračiu privalumais, pernelyg neapkraunant kelių.

Parama mankštai laikantis sveikos gyvensenos

Nors išlikti aktyviam yra kertinis Jono požiūrio į osteoartrito gydymą akmuo, jis taip pat pabrėžia holistinio gyvenimo būdo svarbą. „Daug dėmesio skiriu savo mitybai“, – sako jis. “Aš įtraukiau maisto produktų, žinomų dėl savo priešuždegiminių savybių, tokių kaip lašiša, skumbrė, kiaušiniai ir lapiniai žalumynai.”

Be dietos, kurioje gausu maistinių medžiagų, Jonas eksperimentavo su papildomomis terapijomis, tokiomis kaip akupunktūra ir naudojant TENS (transkutaninės elektrinės nervų stimuliacijos) aparatą. Tačiau nuo to laiko, kai į savo kasdienybę įtraukė jėgos treniruotes ir važinėjimą dviračiu, Jonas pastebėjo, kad šiais gydymo būdais pasikliauja mažiau. „Darbas sporto salėje ir fizinis krūvis iš tikrųjų pakeitė“, – sako jis. „Dabar jaučiuosi labiau kontroliuojantis savo būklę“.

Fizinė ir psichinė mankštos nauda

Jono įsipareigojimas išlikti aktyviam davė puikių rezultatų. Fiziškai jam labai sumažėjo skausmas ir sustingimas. „Šiais metais man buvo numatyta kelio keitimo operacija“, – atskleidžia Jonas. „Tačiau aš jį atšaukiau, nes dabar daug geriau susitvarkau. Kojų stiprinimas man tikrai padėjo.

Psichiškai Jonas taip pat skynė reguliarių mankštų naudą. „Mankšta padeda kontroliuoti svorį ir išskiria endorfinus, kurie yra tarsi natūralūs organizmo skausmą malšinantys vaistai“, – aiškina jis. „Tai taip pat buvo puiku mano psichinei sveikatai“.

Dabar Jonas gyvena beveik be skausmo. „Man vis dar silpnai skauda kelius ir šiek tiek sustingau rytais, bet tai įveikiama“, – sako jis. „Jei nepersistengiu, pavyzdžiui, nuvažiuoju dviračiu per toli ar į didelį žygį, jaučiuosi gana gerai.

Jono patarimai kitiems, sergantiems osteoartritu

Jonas nori pasidalyti savo įžvalgomis su kitais, sergančiais osteoartritu. Jis skatina žmones susirasti jiems patinkančios veiklos ir mankštintis palaipsniui. „Pradėkite nuo mažo ir klausykite savo kūno“, – pataria jis. „Svarbu rasti tai, kas jums tinka, ir įtraukti tai į savo kasdienybę.

Tiems, kurie pradeda mankštintis, Jonas rekomenduoja pradėti nuo valdomų veiklos dalių ir apdovanoti save už pažangą. „Po gero pasivaikščiojimo ar žygio pasilepinu skania kava ar pyrago gabalėliu“, – sako jis. „Tai leidžia pasijusti vertingomis pastangomis“.

Dar vienas esminis Jono patirties pavyzdys yra veiklos pritaikymas prie artrito. Nesvarbu, ar pereinama prie mažai veikiančių pratimų, pvz., važiavimo dviračiu, ar keičiant esamą rutiną, tikslas yra išlikti aktyviems nepabloginant simptomų. „Visa tai susiję su koregavimu ir alternatyvų paieška“, – sako jis.

Papildų tyrinėjimas: Artovitel kaip režimo dalis

Be pritaikytos mankštos rutinos ir sveikos mitybos, Jonas taip pat ištyrė galimą papildų naudą sąnarių sveikatai palaikyti. Vienas papildas, kurį jis įtraukė į savo gydymo režimą, yra Arto-Vitel , produktas, skirtas sąnarių mobilumui skatinti ir uždegimui mažinti. Artovitel sudėtyje yra natūralių ingredientų, įskaitant antioksidantus ir maistines medžiagas, kurios palaiko kremzlės atstatymą ir sąnarių lankstumą.

Jonas nustatė, kad Artovitel yra naudingas jo gyvenimo būdo papildymas. „Pastebėjau, kad nuo Artovitel vartojimo pagerėjo mano sąnarių komfortas“, – dalijasi jis. „Nors tai nėra atskiras sprendimas, jis papildo kitus mano veiksmus, pvz., jėgos treniruotes ir važiavimą dviračiu. Visa tai yra dalis didesnio vaizdo, kaip veiksmingai valdyti mano osteoartritą.

Tiems, kurie svarsto apie tokius papildus kaip Artovitel, Jonas pabrėžia, kad svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. „Kiekvieno žmogaus kūnas yra skirtingas, todėl verta pasitarti, ar tai gali padėti jums“, – pataria jis. Šis metodas užtikrina, kad papildai būtų naudojami saugiai ir veiksmingai kaip visapusiško artrito simptomų valdymo plano dalis.

Judėjimo baimės įveikimas

Vienas didžiausių iššūkių žmonėms, sergantiems artritu, yra įveikti judėjimo baimę. „Lengva pabusti, pajusti sustingimą ir galvoti: „Kaip man šiandien seksis?“ – pripažįsta Jonas. „Bet kai pradedi judėti, viskas pagerės.

Jono istorija yra įkvepiantis priminimas, kad osteoartritas neturi apibrėžti jūsų gyvenimo. Išlikdami iniciatyvūs, ieškant ekspertų patarimo ir radę tinkamą veiklos pusiausvyrą, galite gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimo būdą.

Galų gale, Jono kelionė yra žmogaus dvasios atsparumo įrodymas. Nepaisant osteoartrito keliamų iššūkių, jis rado būdų prisitaikyti, klestėti ir iš naujo atrasti judėjimo džiaugsmą. Visiems, kurie susiduria su panašiomis problemomis, Jono žinutė yra aiški: „Judėkite toliau, būkite pozityvūs ir nebijokite išbandyti ko nors naujo“.

Gyvenimas sergant artritu dažnai reiškia susidurti su nenuspėjamu paūmėjimų iššūkiu. Šie epizodai, kuriems būdingas sąnarių skausmas, patinimas, sustingimas ir nuovargis, gali atsirasti staiga ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Nesvarbu, ar tai reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas ar kita forma, paūmėjimai sukelia ir fizinį diskomfortą, ir emocinį stresą.

Paūmėjimų iššūkis

Tiems, kurie serga artritu, paūmėjimai gali jaustis kaip didelė nesėkmė. Jie gali trukti kelias dienas ar savaites, todėl žmonės nerimauja ir nežino, ar sugebės susitvarkyti su kasdienėmis pareigomis. Paūmėjimai gali turėti įtakos judumui, miegui, darbui ir santykiams, todėl labai svarbu rasti būdų, kaip juos numatyti, valdyti ir užkirsti kelią.

Mike’as, 76 metų reumatoidiniu artritu sergantis pacientas, prisimena, kad prieš pradedant gydymą jo gyvybę užgriuvo paūmėjimai. „Paūmėjimai jaustųsi kaip labai didelė gripo dozė… Negalėjau nerimauti nei pakelti arbatos puodelį, nei nusiprausti po dušu. Viskas buvo darbas“. Laimei, vaistai suvaldė jo simptomus, tačiau daugeliui žmonių nepasisekė. 36 metų Jenny, serganti psoriaziniu artritu, pasidalijo savo sunkumais: „Kai mano artritas paūmėja, mano mobilumas labai blogas, o tai gali būti sunku, kai turi vaikų. Prie skausmo galima priprasti iki tam tikro laipsnio, bet man labai sunku nuovargio.

Įvairūs paūmėjimų simptomai ir intensyvumas apsunkina gydymo ir įveikos strategijas. Mūsų tyrimo tikslas – pateikti geresnių sprendimų, padedančių žmonėms kontroliuoti savo gyvenimą.

Inovatyvūs tyrimai, skirti prognozuoti ir užkirsti kelią paūmėjimams

„Versus Arthritis“ finansuojame novatoriškus tyrimus, siekdami suprasti ir valdyti artrito paūmėjimus. Štai keletas pagrindinių projektų, žengiančių pažangą šioje srityje.

Juvenilinio idiopatinio artrito (JIA) paūmėjimų prognozavimas

Nepilnamečių idiopatinis artritas (JIA) paveikia vaikus ir jaunus žmones, tačiau nuspėti, kas gerai reaguos į gydymą arba ir toliau patirs paūmėjimą, tebėra iššūkis. Dr. Anne Pesenacker, Londono universiteto koledžo prieš artritą jungianti bendradarbė, tiria reguliuojančių T ląstelių (Tregs) vaidmenį sergant šia liga. Šios ląstelės paprastai palaiko imuninę pusiausvyrą ir neleidžia pažeisti paties organizmo audinių. Tačiau sergant JIA Tregai tampa „netinkami“, todėl agresyvios imuninės ląstelės gali pakenkti sąnariams.

„Tregai yra imuninės sistemos policija“, – aiškina daktaras Pesenakeris. „Esant autoimuninei sistemai, tokiai kaip JIA, Tregs gali būti netinkamas naudoti, todėl kitos agresyvesnės ląstelės pažeidžia sąnarius.

Įvertinęs Treg funkcionalumą, daktaras Pesenackeris tikisi numatyti paūmėjimus ir veiksmingiau įvertinti gydymo efektyvumą. Šis tyrimas galėtų padėti sukurti ankstyvos intervencijos strategijas ir pagerinti jaunų pacientų rezultatus.

Nuotolinis stebėjimas naudojant „BloodTrackR“.

Tiems, kurie gydo uždegiminį artritą, stebint ligos aktyvumą, dažnai reikia dažnai tirti kraują – daugeliui tai yra papildoma našta. Dr. Davidas Gibsonas, vyresnysis personalizuotos medicinos dėstytojas iš Ulsterio universiteto, išbando perspektyvų sprendimą. „BloodTrackR“ yra pirštų dūrimo kraujo surinkimo prietaisas, skirtas naudoti namuose, suporuotas su mobiliąja programėle. Ši naujovė leistų asmenims stebėti savo būklę patogiai savo namuose.

„Yra keletas patogių metodų, leidžiančių saugiai ir patikimai paimti kraujo mėginius, kad būtų galima stebėti artritu sergančių žmonių paūmėjimą jiems būnant namuose“, – pažymi dr. Gibsonas.

G. Gibsono komanda, finansuojama iš Versus Arthritis, stengiasi patobulinti šią technologiją ir atlikti klinikinius tyrimus. Tikslas yra ne tik suteikti asmenims galimybę savarankiškai tvarkytis, bet ir sumažinti apsilankymų ligoninėje poreikį.

Nukreipimas į neutrofilus, siekiant kontroliuoti paūmėjimą

Tinklą formuojantys neutrofilai yra unikalios imuninės ląstelės, galinčios tiesiogiai pažeisti audinius. Šios ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį sergant uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ir vaskulitas, nes išskirdamos toksiškas chemines medžiagas, skirtas kovai su infekcijomis. Tačiau autoimuninėmis sąlygomis šios cheminės medžiagos gali padaryti didelę žalą.

Gydytoja Helen Wright, Liverpulio universiteto vyresnioji dėstytoja, gilinasi į mechanizmus, kurie aktyvuoja neutrofilus paūmėjimo metu. Naudodama didelius duomenų rinkinius, jos komanda kuria kompiuterinį modelį, kad nustatytų molekules, atsakingas už šį aktyvavimą. Tada išvados bus išbandytos su pacientais, siekiant sukurti tikslinius vaistus, kurie slopina kenksmingus fermentus.

„Manome, kad naujų vaistų, skirtų tokioms ligoms, kaip reumatoidinis artritas, kai neutrofilai daro tiek daug žalos, kūrimo rinkoje yra spragų“, – sako dr. Wright.

Šis tyrimas turi potencialą pakeisti paūmėjimo valdymą, užkertant kelią audinių pažeidimams dar prieš jam įvykstant.

Artovitel tyrinėjimas: papildas sąnarių sveikatai

Asmenims, ieškantiems papildomos pagalbos valdant artrito simptomus, dėmesio sulaukia tokie maisto papildai kaip Artovitel . Artovitel yra sukurtas iš natūralių ingredientų mišinio, kuris, kaip manoma, skatina sąnarių sveikatą, mažina uždegimą ir palaiko bendrą mobilumą. Jame yra antioksidantų, vitaminų ir augalinės kilmės junginių, kuriais siekiama kovoti su oksidaciniu stresu ir uždegimu, dažnai susijusiu su artrito paūmėjimais.

Nors papildai, tokie kaip Artovitel, gali suteikti papildomos naudos, prieš įtraukiant juos į savo kasdienybę, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei vartojate kitus vaistus. Kai kurie vartotojai praneša, kad po nuolatinio naudojimo pagerėjo sąnarių standumas ir komfortas, nors norint patvirtinti šią naudą, būtina atlikti klinikinius tyrimus. Kaip visapusiško požiūrio į artrito gydymą, Artovitel gali pasiūlyti papildomos pagalbos tiems, kurie nori pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Praktiniai patarimai, kaip valdyti paūmėjimą

Vykstant tyrimams, yra praktinių veiksmų, kuriuos asmenys gali imtis paūmėjimo metu:

1. Vaistų laikymasis: toliau vartokite vaistus, kaip nurodyta.
2. Skausmo valdymas: simptomams sumažinti vartokite skausmą malšinančius ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo iki savaitės.
3. Švelnus pratimas: užsiimkite lengva fizine veikla, kad sumažintumėte standumą.
4. Karščio ir šalčio terapija: patinusius sąnarius užtepkite šaltomis pakuotėmis, o kietas, netinusias vietas šildykite.
5. Kreipkitės pagalbos: praneškite šeimai, draugams ar kolegoms apie jūsų situaciją, kad gautumėte pagalbą.
6. Pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais: dėl nuolatinių ar dažnų paūmėjimų gali prireikti koreguoti gydymo planą.